Daugelyje Vakarietiško pasaulio valstybių dominuojanti transporto priemonė yra automobilis. Tačiau didžiuosiuose pasaulio miestuose, kur išvystyta viešojo transporto sistema, o naudojimasis nuosava mašina slopinamas branginant automobilio išlaikymą, keliavimas pėsčiomis, dviračiu, motoroleriu ar viešuoju transportu tampa neabejotinai naudinga ir perspektyvia alternatyva.
Viešasis transportas ypač pranašus prieš automobilius tankiai apgyvendintose vietose tuo, jog, vienu metu pervežant daug keleivių, neapkraunamos gatvės, stovėjimo aikštelės, išvengiama aplinkos taršos. Deja dažniausiai antviršinis transportas susiduria su ribojamo greičio problema ir todėl yra lėtesnė transporto priemonė nei autmobilis. Taip yra ne tik dėl sustojimų stotelėse išlaipinant keleivius, bet ir dėl didelio gatvių apkrovimo, kelių eismo taisyklių nesilaikymo.

Taigi, ką renkasi pasaulis?

Vakarų pasaulyje netyla viešojo ir asmeninio transpoto šalininkų diskusijos, kuri gi transporto priemonė yra geresnė atsižvelgiant į pasaulio žemynų – Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos skirtumus, susiklosčiusius dėl istorinių, kultūrinių priežaščių.

Europa
Sparčiausiai Europos miestai vystėsi dar iki automobilių paplitimo, tad labiausiai miestų gatvės pritaikytos keliavimui pesčiomis, dviračiu, taip pat tramvajumi ar autobusu. Ir nors Europos ir Vakarų pasaulio gyvenimo būdas stipriai pasikeitė, viešojo ir kito lengvojo transporto tradicja išlieka iki šių dienų.
Per 1960 – 1970-uosius metus buvo įdėta daug pastangų siekant pritaikyti senuosius Europos miestus keliavimui automobiliu, o dabar daugybė šalių deda ilgalaikes pastangas, kad gyventojai vėl naudotųsi viešuoju transportu.
Šalys, esančios šiaurinėje Europos dalyje, gali pasigirti labai išvystyta ir aukštos kokybės viešojo transporto sistema. Švedija yra sukūrusi Länstrafik sistemą, kuri remiasi iš valstybės gaunamomis dotacijomis, kad užtikrintų kokybiškas viešojo transporto paslaugas tose vietose, kur šių paslaugų teikimas finansiškai nepelningas. Suomijoje viešojo transporto sistema labiausiai išvystyta sostinėje – Helsinkyje, kadangi kiti miestai ir rajonai nepalaikė ir nevystė viešojo transporto sistemos. Tačiau pastaruoju metu didesnieji Suomijos miestai vis daugiau dėmesio skiria šios srities atgaivinimui ir plėtrai. Taip pat čia egzistuoja panaši dotacijų sistema nepelningoms zonoms kaip ir Švedijoje.
Tačiau tuo pačiu metu miestų centrai praranda ankstesnę galingą trauką dėl didelio mašinų skaičiaus, aplinkkelių bei prekybos centrų išsidėstymo priemiesčiuose. Visa tai lemia padriką miesto plėtimąsi ir tolesnį nuosavų mašinų skaičiaus augimą.
Jungtinėje Karalystėje, ypač Londone, naudojimasis autobusais pastoviai kilo nuo 1990-ųjų. Taip pat visoje Anglijoje nuo 1985-ųjų naudojimasis traukiniais pakilo 53%, o metropolitenu Londone net 86%.
Prancūzijoje pastatytas platus greitaeigių traukinių tinklas, kurio linijos atskirtos nuo mašinų tam, kad palengvintų antviršinio transporto judėjimą miesto centre. Tai padėjo sumažinti priklausomybę nuo mašinų ir tuo pačiu jų skaičių mieste.


Jungtinės Amerikos Valstijos
Daugiausiai JAV miestų buvo statomi pritaikant juose važinėti tik mašina, tad daugumoje jų, net ir dideliuose, viešasis transportas praktiškai neezistuoja. Išimtimis galėtų būti vos keli miestai, pavyzdžiui Niujorkas, kuriame viešojo transporto teikiamos paslaugos yra aukštos kokybės. Daugelis viešojo transporto sistemų, veikusių ankščiau, buvo išmontuotos dėl staiga labai išsiplėtusios automobilių pramonės. Taigi Amerikos viešojo transporto sistema žlugo.
2000-aisiais daugelis JAV miestų suprato, kad labai išplitęs naudojimasis automobiliais kelia rimtų problemų, tokių kaip padrikas miestų išsiplėtimas. Dėl to buvo atkreiptas dėmesys į miestų centrus, jų patrauklumo didinimą. Taip pat buvo atšaukti greitkelių statybų projektai ir susikoncentruota ties viešojo transporto sistemos atkūrimu ar tobulinimu, traukinių linijų statybų projektais. Nuo to laiko viešojo transporto sistema išsiplėtė 21%, tačiau tai netrurėjo įtakos vairuotojų skaičiui.

Azija
Dėl labai didelio gyventojų tankumo Azijos miestuose labai sunku kontroliuoti besinaudojančių automobiliais skaičių. Japonijoje šios problemos nėra, kadangi gyventojai jau nuo seno įpratę naudotis traukiniais ir važinėjimas savo automobiliu yra labai brangus ir sukeliantis nemažai keblumų. Tas pats ir Singapūre – norint įsigyti automobilį, reikia gauti tam licenciją. Kinijoje įprasta, kad dauguma gyventojų naudojasi dviračiais bei motoroleriais, tačiau pastaruoju metu mašinų skaičius labai sparčiai auga ir sukelia daug naujų problemų (spūstys, padidėjusi tarša), todėl atsirado nemažai traukinių linijų statybų projektų.


Viešojo transporto svarba kaip socialinės kategorijos atsiranda tuomet, kai kalbame apie visų visuomenės narių galimybės patogiai ir greitai keliauti mieste užtikrinimą. Ne tik tų, kurie gali įgyti vairuotojo pažymėjimą ar įsigyti nuosavą automobilį.
Transportas visiems (Transit-for-all) – tai sąvoka, naudojama JAV ir skirta paremti lėšų perskirstymą viešojo transporto naudai. Šalininkai teigia, kad viešojo transporto vystymas didina visuomenės gerovę trimis pagrindiniais aspektais: pirma, naudojimasis viešuoju transportu, mažina taršą ir tuo pačiu daro įtaką gyventojų sveikatos pagerėjimui; antra, tai paskatins atsinaujinti prastesnėje geografinėje padėtyje esančius neekonomiškus rajonus ir taip sumažės atskirtis tarp jų ir aplinkinių, geresnės ekonominės situacijos rajonų; trečia, sumažintų šalies (ne tik JAV) priklausomybę nuo importuojamo kuro, taip labiau užtikrinant nacionalinį valstybės saugumą.